Ežiukai - Patikima Apsauga nuo Žaibo. Žaibosauga. Žaibolaidžiai.
Bėga ežiukas per mišką ir rėkia:
- Klausykite žvėrys! Turiu jums gerą naujieną! Labai geras dėdė padovanojo mums visiems dešimt sausainių! Po aštuonis kiekvienam!
Iš krūmų išlenda vilkas:
- Tu ką, kvailas ežiuk? Skaičiuoti nemoki? Iš viso dešimt sausainių, o tu sakai, kad po aštuonis kiekvienam?
- Nieko nežinau! Aš savo aštuonis jau suvalgiau! - atsakė ežiukas…
  Eina ežiukas per mišką. Išlenda meška iš krūmų ir sako:
- Sveikas dygliuotasis.
- Sveika gauruotoji,- atsakė ežiukas. Taip žodis po žodžio ir ežiukas gavo į snukį…
     
Sėdi ežiukas ant bedugnės krašto ir šaukia:
- Meškiuk! Meškiuk! Meškiuk!
Šalia besiganantis arklys mąsto: „ko čia tas ežiukas plyšauja, niekur aplinkui juk nėra jokios meškos“. Galų gale nusibodo arkliui
tas ežiuko rėkavimas. Isibėgėjo, nusitaikė galinėm kanopom ir, kad spirs! Netikėtai ežiukas pasilenkė ir arklys nulėkė į bedugnę.
 Sėdi ežiukas ant bedugnės krašto ir šaukia:
- Arkliuk! Arkliuk! Arkliuk!
  Nulipa ežiukas nuo kaktuso ir burba:
-Ir apsirik tu man šitaip…


Sėdi ežiukas ant kaktuso ir dainuoja: …
- Niekada man meilės nebus per daug!!!


Ežys išdidus paukštis, kol nepaspirsi - neskrenda…
     
Ėjo ežiukas per mišką ir meditavo:
- Aš nepavargęs, aš nepavargęs…
Bet greitai pavargo. Atsisėdo ant kelmelio ir meditavo toliau:
- Aš ne ežiukas, aš ne ežiukas…
  Eina ežiukas mišku ir kartoja sau:
- Aš stiprus, aš stiprus, aš labai stiprus.
Ateina iš priekio meška, pasižiūrėjo į ežiuką ir, kad spirs - tas ir nuskrido… Atsistojo ežiukas, nusivalė dulkes ir tarė sau:
- Tačiau labai lengvas…
     
Grįžta vyras namo iš medžioklės, numeta ant stalo krūvą ežiukų ir sako žmonai:
- Va ežiukų prišaudžiau. Tau apykaklė, o uošvei įklotai batams bus...
  Eina ežiukų banda per mišką. Ežiukas vadas:
- Banda, stot!
Visi ežiukai sustoja. Ežiukas vadas sako:
- Banda, ganytis!
Visi išsiskirsto po pievą ir ganosi. Ežiukas vadas stebėdamas ganymosi procesą galvoja:
- Na tikrai nė kiek neprasčiau už arklius…
     
Pateko krokodilas Gena ir Kulverstukas i areštinę. Kulverstukas klausia Genos:
- Gena, ar mus nukirps?
- Nežinau, Kulverstuk, aš dar niekada nebuvau areštinėje. Geriau paklausk tos žiurkės kur kampe sėdi.
- Žiurke, ar nežinai, kirps mus ar ne?
Žiurkė atsisuka ir sako:
- Aš ne žiurkė. Aš ežiukas
  Ateina ežiukas pas mešką. Pasibeldžia į duris ir klausia:
- Klijų turi?
Meška atsako:
- Ne.
Po kiek laiko ežiukas vėl beldžiasi į meškos duris:
- Klijų turi?
- Nu neturiu aš tų klijų, ko čia pristojai, - atsako meška. Po kiek laiko ežiukas vėl beldžiasi:
- Imk, klijus atnešiau.
     
Eina ežiukas per mišką ir tempia paskui save pilną grybų ir obuolių krepšį. Jį sutinka lapė ir klausia:
- Ežiuk, kur eini?
- Einu pasikarti.
- O kam tau tas krepšys?
- O kas ten žino, kiek laiko reikės kabėti?
  Lapė klausia ežiuko muzikanto:
- Girdėjau miško kvartetą subūrėte? Keliese ten esate?
- Trise.
- O kas tokie?
- Aš iš brolis.
- O kas trečias?
- Koks dar trečias? Aš ten tik vienas esu.
     
Lipa alpinistas į uolą ir beveik jau užlipo. Tik žiūri, ant uolos ežiukas su žirklėmis stovi. Ežiukas klausia alpinisto:
- Kas tu toks?
- Aš alpinistas, o tu kas toks?
- O aš ežiukas… ežiukas zapadlistas, - ir nukirpo virvę.
  Ėjo ežiukas per mišką apgirtęs nuo gryno oro ir staiga sutiko Knysliuką. Jis taip pat buvo girtas, bet visai ne nuo oro.


Ėjo ežiukas mišku ir nuėjo...
     
Sėdi kartą ežiukas ant suoliuko liūdnas toks nusimines.
Prieina zuikis ir sako:
- Kas ežiuk yra?
Ežiukas sako:
- Eik netrukdyk!
Zuikis sako:
- Tai pasakyk padėsiu...
Ežiukas:
- Nu sėsk, pasakysiu...
Zuikis atsisėda, - nu kas ežiuk yra?
Ežiukas ir sako:
- Suoliukas išdažytas...
  Miške atidaroma nauja parduotuvė. Apie 9 val. pasirodo ežiukas ir braunasi į priekį.
Lokys kad suriks:
- Ežy, ką čia sau galvoji! Marš į galą!
Ežiukas nueina į galą. Kitą dieną vėl tas pats.
Ežiukas burbėdamas nueina į galą.
- Atrodo ir šiandien teks neatidaryti parduotuvės...

 

Rado kartą ežiukas su kurmiu šautuvą. Kol kurmis uostinėjo vamzdžio galą, ežiukas ėmė ir netyčia numygo gaiduką. Pasipylė kraujai, smegenys. Kurmis, traukomas konvulsijų, pargriuvo. Ežiukas tai pamatęs nuoširdžiai pasipiktino:
- Aha, tau juokinga, o aš tai išsigandau…

 

Kartą du ežiukai susiorganizavo degtinės bonką, bet bėda – užkandos neturi. Vienas ir sako:
- Einam pas varną.
Nuėjo. Tupi varna medyje ant šakos ir snape laiko sūrį. Vienas ežiukas klausia varnos:
- Varna, gersi?
- Aha!
Sūris iškrito, ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl susiorganizavo bonką, o užkandos ir vėl neturi. Eina jie vėl pas varną. Vienas ežiukas ir klausia varnos:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas ežiukas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Varna, ar tiek užteks?
- Aha!
Sūris vėl iškrito. Ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl su bonka ir kaip visada be užkandos, traukia pas varną. Atėję sako varnai:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Ar tiek užteks?
Varna vis dar atkakliai tyli. Tada vienas ežiukas ir sako:
- Klausyk, Varna, tu tikriausiai galvoji, kad mes tave išdurti norim?
- Aha,- atsakė varna…

 

Eina ežiukas per mišką ir mato – vilkas įkritęs į duobę pagalbos šaukiasi. Priėjo ežiukas arčiau ir sako:
- Na tai ką, vilke, papuolei!
O po to ežiukas visais įmanomais būdais išsityčiojo iš vilko – apkakojo, apsisiojo ir t.t. Tik staiga netyčia paslydo ir pats įkrito į duobę. O vilkas tada ir sako ežiukui:
- Na tai ką, ežiuk, papuolei!
- Aš atėjau atsiprašyti… – atsakė ežiukas.

 

Eina per mišką ežiukas. Nuliūdęs, susimąstęs. Pastebėjo jį protingoji pelėda ir klausia:
- Ežiuk, ko tu toks nuliūdęs?
- Matai, pelėda, bandžiau pasikarti, bet nieko neišeina.
- O kaip tu norėjai pasikarti?
- Už letenėlės.
- Koks tu kvailas. Kartis reikia per kaklą.
- Bandžiau, bet labai dusina.

 

Bėga ežiukas per mišką, o medyje Voveraitė straksi ir dainuoja:
- Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas. Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas…
Ir taip visą dieną. Galiausiai ežiukas susinervavo ir neiškentęs sako:
- Voveraitė, voveraitė, subinėj INKARAS!!!
- Ežiuk, taip nesąžininga, juk nesirimuoja! – pasipiktino voverytė.
- Na tai kas, užtat daug sunkiau ištraukti…

 

Susitinka ežiukas bebrą ir jo klausia:
- Bebre, o ką reiškia jei niežti kairę ranką?
- Gausi pinigų.
- O jei niežti dešinę ranką?
- Sveikinsies.
- O jei niežti nosį?
- Gersi.
- O jei niežti nugarą?
- Ežiuk, o ar nereikėtų tau nusiprausti?

 

Vaikštinėjo kartą ežiukas po mišką, šiltos vietelės žiemai ieškojo. Tik žiū! Duobė! Na ką, mąsto: “reikia pažiūrėti ar gili”. Atsargiai prieina prie duobės krašto ir šūkteli:
- Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!, – jokio aido nesigirdi, vadinasi negili. Ežiukas strykt duobėn, bet žiūri, kad niekaip duobės dugno nepasiekia, tik krenta ir krenta… Bekrisdamas ežiukas jau ir apsimyžo iš baimės, rėkti pradėjo:
- Gelbėkit, gelbėkit! – o jam aidas iš apačios atsiliepia:
- Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!

 

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau, tik žiū – lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje… Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežy, ežy… koks tu geras, kai blaivas…

 

Grįžta vyras namo iš medžioklės, numeta ant stalo krūvą ežiukų ir sako žmonai:
- Va ežiukų prišaudžiau. Tau apykaklė, o uošvei įklotai batams bus…

 

Ežys tėvas muša ežį sūnų. Sūnus dejuoja:
- Tėti, man skauda!
- Man irgi!,- atsako ežys tėvas.

 

Ėjo ežiukas per mišką vos vilkdamas kojas. Tikriausiai todėl, kad tos kojos buvo Knysliuko, o girtas paršas – sunkus nešulys net ir stipriam ežiukui

 

Ežiukas nebuvo blogas iš prigimties, tačiau jis turėjo įprotį badytis, todėl jį visi miško žvėrys mušdavo, o kadangi ežiukas buvo spygliuotas, tai jį mušė per pilvą. Bet vieną kartą visa tai nusibodo ežiukui ir ėmė jis skustis plikai. Nuo to laiko jį pradėjo mušti kaip ir visus kitus miško gyventojus.

 

Eina lauku ežiukai… ką ten ežiukai – daug ežiukų eina, didžiulis didžiulis būrys ežiukų. Prieky einantis ežiukas – vedlys, atsisuka i chebrą ir sako:
- A kuom gi mes ne armija?

 

Eina kartą labai mandagus ežiukas per mišką ir susitinka tris muškietininkus: Portą, Atą ir Aramį.
- Sveikas, Portai!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Porto arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Atai!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Ato arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Arami!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Aramio arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Kur joji, Portai?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Porto arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Atai?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Ato arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Arami?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Aramio arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Ką veiksi, Portai?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Porto arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Atai?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Ato arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Arami?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Aramio arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Iki, Portai!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Porto arkly!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Atai!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Ato arkly!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Arami!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Aramio arkly!
- Iki, Ežiuk!
Eina ežiukas toliau ir mato – atjoja Alibaba ir 40 plėšikų. Ežiukas ir sako:
- Sveikas, Alibaba!
- Eik šikt, ežy! Mes laiko neturim.

 

Kartą du ežiukai susiorganizavo degtinės bonką, bet bėda – užkandos neturi. Vienas ir sako:
- Einam pas varną.
Nuėjo. Tupi varna medyje ant šakos ir snape laiko sūrį. Vienas ežiukas klausia varnos:
- Varna, gersi?
- Aha!
Sūris iškrito, ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl susiorganizavo bonką, o užkandos ir vėl neturi. Eina jie vėl pas varną. Vienas ežiukas ir klausia varnos:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas ežiukas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Varna, ar tiek užteks?
- Aha!
Sūris vėl iškrito. Ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl su bonka ir kaip visada be užkandos, traukia pas varną. Atėję sako varnai:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Ar tiek užteks?
Varna vis dar atkakliai tyli. Tada vienas ežiukas ir sako:
- Klausyk, Varna, tu tikriausiai galvoji, kad mes tave išdurti norim?
- Aha,- atsakė varna…

 

Rado kartą ežiukas su kurmiu šautuvą. Kol kurmis uostinėjo vamzdžio galą, ežiukas ėmė ir netyčia numygo gaiduką. Pasipylė kraujai, smegenys. Kurmis, traukomas konvulsijų, pargriuvo. Ežiukas tai pamatęs nuoširdžiai pasipiktino:
- Aha, tau juokinga, o aš tai išsigandau…

 

Bėga ežiukas per mišką, o medyje Voveraitė straksi ir dainuoja:
- Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas. Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas…
Ir taip visą dieną. Galiausiai ežiukas susinervavo ir neiškentęs sako:
- Voveraitė, voveraitė, subinėj INKARAS!!!
- Ežiuk, taip nesąžininga, juk nesirimuoja! – pasipiktino voverytė.
- Na tai kas, užtat daug sunkiau ištraukti…

 

Sėdi ežiukas ir lemena:
- Ten… ten… ten…
Prieina vilkas:
- Kas ten?
Ežiukas jam:
- Ten… ten… ten…
- Na tai kas ten?
- Ten… ten… ten…
Atsibodo vilkui, pakvietė lapę. Ji klausia:
- Ežiuk, na tai pasakyk kas ten?
- Ten… ten… ten…
Pakvietė vilkas lokį, jis paėmė ežiuką už gerklės, pamojavo, pakratė truputi ir klausia:
- Na, kempine tu spygliuota, pasakysi ar ne, kas ten?
Ežiukas:
- Kur?