Rado kartą ežiukas su kurmiu šautuvą. Kol kurmis uostinėjo vamzdžio galą, ežiukas ėmė ir netyčia numygo gaiduką. Pasipylė kraujai, smegenys. Kurmis, traukomas konvulsijų, pargriuvo. Ežiukas tai pamatęs nuoširdžiai pasipiktino:
- Aha, tau juokinga, o aš tai išsigandau…

Kartą du ežiukai susiorganizavo degtinės bonką, bet bėda – užkandos neturi. Vienas ir sako:
- Einam pas varną.
Nuėjo. Tupi varna medyje ant šakos ir snape laiko sūrį. Vienas ežiukas klausia varnos:
- Varna, gersi?
- Aha!
Sūris iškrito, ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl susiorganizavo bonką, o užkandos ir vėl neturi. Eina jie vėl pas varną. Vienas ežiukas ir klausia varnos:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas ežiukas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Varna, ar tiek užteks?
- Aha!
Sūris vėl iškrito. Ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl su bonka ir kaip visada be užkandos, traukia pas varną. Atėję sako varnai:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Ar tiek užteks?
Varna vis dar atkakliai tyli. Tada vienas ežiukas ir sako:
- Klausyk, Varna, tu tikriausiai galvoji, kad mes tave išdurti norim?
- Aha,- atsakė varna…

Eina ežiukas per mišką ir mato – vilkas įkritęs į duobę pagalbos šaukiasi. Priėjo ežiukas arčiau ir sako:
- Na tai ką, vilke, papuolei!
O po to ežiukas visais įmanomais būdais išsityčiojo iš vilko – apkakojo, apsisiojo ir t.t. Tik staiga netyčia paslydo ir pats įkrito į duobę. O vilkas tada ir sako ežiukui:
- Na tai ką, ežiuk, papuolei!
- Aš atėjau atsiprašyti… – atsakė ežiukas.

Eina per mišką ežiukas. Nuliūdęs, susimąstęs. Pastebėjo jį protingoji pelėda ir klausia:
- Ežiuk, ko tu toks nuliūdęs?
- Matai, pelėda, bandžiau pasikarti, bet nieko neišeina.
- O kaip tu norėjai pasikarti?
- Už letenėlės.
- Koks tu kvailas. Kartis reikia per kaklą.
- Bandžiau, bet labai dusina.

Bėga ežiukas per mišką, o medyje Voveraitė straksi ir dainuoja:
- Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas. Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas…
Ir taip visą dieną. Galiausiai ežiukas susinervavo ir neiškentęs sako:
- Voveraitė, voveraitė, subinėj INKARAS!!!
- Ežiuk, taip nesąžininga, juk nesirimuoja! – pasipiktino voverytė.
- Na tai kas, užtat daug sunkiau ištraukti…

Susitinka ežiukas bebrą ir jo klausia:
- Bebre, o ką reiškia jei niežti kairę ranką?
- Gausi pinigų.
- O jei niežti dešinę ranką?
- Sveikinsies.
- O jei niežti nosį?
- Gersi.
- O jei niežti nugarą?
- Ežiuk, o ar nereikėtų tau nusiprausti?

Vaikštinėjo kartą ežiukas po mišką, šiltos vietelės žiemai ieškojo. Tik žiū! Duobė! Na ką, mąsto: “reikia pažiūrėti ar gili”. Atsargiai prieina prie duobės krašto ir šūkteli:
- Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!, – jokio aido nesigirdi, vadinasi negili. Ežiukas strykt duobėn, bet žiūri, kad niekaip duobės dugno nepasiekia, tik krenta ir krenta… Bekrisdamas ežiukas jau ir apsimyžo iš baimės, rėkti pradėjo:
- Gelbėkit, gelbėkit! – o jam aidas iš apačios atsiliepia:
- Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau, tik žiū – lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje… Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežy, ežy… koks tu geras, kai blaivas…

Grįžta vyras namo iš medžioklės, numeta ant stalo krūvą ežiukų ir sako žmonai:
- Va ežiukų prišaudžiau. Tau apykaklė, o uošvei įklotai batams bus…

Ežys tėvas muša ežį sūnų. Sūnus dejuoja:
- Tėti, man skauda!
- Man irgi!,- atsako ežys tėvas.

Ėjo ežiukas per mišką vos vilkdamas kojas. Tikriausiai todėl, kad tos kojos buvo Knysliuko, o girtas paršas – sunkus nešulys net ir stipriam ežiukui

Ežiukas nebuvo blogas iš prigimties, tačiau jis turėjo įprotį badytis, todėl jį visi miško žvėrys mušdavo, o kadangi ežiukas buvo spygliuotas, tai jį mušė per pilvą. Bet vieną kartą visa tai nusibodo ežiukui ir ėmė jis skustis plikai. Nuo to laiko jį pradėjo mušti kaip ir visus kitus miško gyventojus.

Eina lauku ežiukai… ką ten ežiukai – daug ežiukų eina, didžiulis didžiulis būrys ežiukų. Prieky einantis ežiukas – vedlys, atsisuka i chebrą ir sako:
- A kuom gi mes ne armija?

Eina kartą labai mandagus ežiukas per mišką ir susitinka tris muškietininkus: Portą, Atą ir Aramį.
- Sveikas, Portai!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Porto arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Atai!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Ato arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Arami!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Aramio arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Kur joji, Portai?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Porto arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Atai?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Ato arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Arami?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Aramio arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Ką veiksi, Portai?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Porto arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Atai?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Ato arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Arami?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Aramio arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Iki, Portai!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Porto arkly!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Atai!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Ato arkly!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Arami!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Aramio arkly!
- Iki, Ežiuk!
Eina ežiukas toliau ir mato – atjoja Alibaba ir 40 plėšikų. Ežiukas ir sako:
- Sveikas, Alibaba!
- Eik šikt, ežy! Mes laiko neturim.

Kartą du ežiukai susiorganizavo degtinės bonką, bet bėda – užkandos neturi. Vienas ir sako:
- Einam pas varną.
Nuėjo. Tupi varna medyje ant šakos ir snape laiko sūrį. Vienas ežiukas klausia varnos:
- Varna, gersi?
- Aha!
Sūris iškrito, ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl susiorganizavo bonką, o užkandos ir vėl neturi. Eina jie vėl pas varną. Vienas ežiukas ir klausia varnos:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas ežiukas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Varna, ar tiek užteks?
- Aha!
Sūris vėl iškrito. Ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl su bonka ir kaip visada be užkandos, traukia pas varną. Atėję sako varnai:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Ar tiek užteks?
Varna vis dar atkakliai tyli. Tada vienas ežiukas ir sako:
- Klausyk, Varna, tu tikriausiai galvoji, kad mes tave išdurti norim?
- Aha,- atsakė varna…

Rado kartą ežiukas su kurmiu šautuvą. Kol kurmis uostinėjo vamzdžio galą, ežiukas ėmė ir netyčia numygo gaiduką. Pasipylė kraujai, smegenys. Kurmis, traukomas konvulsijų, pargriuvo. Ežiukas tai pamatęs nuoširdžiai pasipiktino:
- Aha, tau juokinga, o aš tai išsigandau…

Bėga ežiukas per mišką, o medyje Voveraitė straksi ir dainuoja:
- Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas. Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas…
Ir taip visą dieną. Galiausiai ežiukas susinervavo ir neiškentęs sako:
- Voveraitė, voveraitė, subinėj INKARAS!!!
- Ežiuk, taip nesąžininga, juk nesirimuoja! – pasipiktino voverytė.
- Na tai kas, užtat daug sunkiau ištraukti…

Sėdi ežiukas ir lemena:
- Ten… ten… ten…
Prieina vilkas:
- Kas ten?
Ežiukas jam:
- Ten… ten… ten…
- Na tai kas ten?
- Ten… ten… ten…
Atsibodo vilkui, pakvietė lapę. Ji klausia:
- Ežiuk, na tai pasakyk kas ten?
- Ten… ten… ten…
Pakvietė vilkas lokį, jis paėmė ežiuką už gerklės, pamojavo, pakratė truputi ir klausia:
- Na, kempine tu spygliuota, pasakysi ar ne, kas ten?
Ežiukas:
- Kur?